„Užprogramuoti“ vaikus būti laimingais

Noriu pasidalinti mintimis, kurios buvo kilusios, kai dar tik svarsčiau ar pradėti rašyti blog‘ą. Dar tik pradžia, bet jau dabar galiu pasakyti – gera dalintis gerais dalykais. Gero skaitymo!

„Nuo pat nėštumo pradžios sakiau "Mano vaikai bus ramūs, geri ir labai laimingi." Taip ir yra. O svarbiausia, kad taip visada ir bus. Vis sulaukiu paskatinimų rašyti blog'ą apie vaikų auginimą, bet, kad jau dabar manim daug kas netiki, kad vaikus auginti man labai smagu ir visai nesunku. Nuotraukos - tikras mūsų laimingas gyvenimas ir kasdienybė, nes kūdikis nesuvaidins nei šypsenos, nei meilės pilnų akių.

Mes niekada neturėjom visos bemiegės nakties, aš niekada nejaučiau nevilties iš nežinojimo, ką daryti ir dar niekada nemaniau, kad esu bloga mama.

Mes neturim auklės, namų tvarkytojos ir virėjos. Mes turim vienas kitą.

Ar mano vaikai yra klykę iki pamėlynavimo? Ne, bet kai nori valgyti arba skauda pilvą jie verkia. Ir verkia labai garsiai, nes kalbėti jie dar nemoka. Kai mokės - neverks, nes galės pasakyti. Ir visiems, kurie netiki jie pasakys "Mes labai laimingi.“

Meilės ir kukulių šiam pasauliui,

Arūnė