Prisiminimų antradienis - kokį vardą duoti savo vaikui?

Būdama vaikas daug dėmesio savo vardui neskyriau, nes nemaniau, kad jis labai retas ar koks labai ypatingas. Kai mokykloje pradėjau lankyti dramos būrelį, gavome užduotį paklausti tėvų įvairių klausimų apie savo šeimą (kaip sugalvojo man ir sesei vardus, kaip susipažino ir pan.). Tada mama papasakojo, kad man vardą sugalvojo labai anksti, nes nuo pat pradžių žinojo, kad gims mergaitė, kurią pavadins Arūne. Per visą gyvenimą man teko girdėti visokių mano vardo variantų: Šarūnė, Artūrė, Algė ir pan. Džiaugiuosi, kad žmonės bent jau bando atsiminti mano, kaip pasirodo, tokį sudėtingą vardą. Mano jaunėlei sesei vardą taip pat buvo sugalvoję tėvai, bet abi močiutės užprotestavo ir vienbalsiai norėjo, kad ji būtų – Eglė. Taigi, tėvai neturėjo pasirinkimo. Mano sesės vardas Eglė :-)

Būdama paauglė perskaičiau straipsnį apie tai, kaip vaikui svarbu žinoti savo vardo kilmę, kodėl tėvai tokį jį pasirinko, kada ir kaip tai padarė, ar turėjo daugiau variantų. Pasak psichologų, tuomet vaikas daug labiau savimi pasitiki.

Kukuliams vardus sugalvojome labai greitai ir ilgai nesvarstę, nes apie tai buvome kalbėję gerokai seniau. Dar prieš pradėdama susitikinėti su savo vyru, buvau susapnavusi, kad turiu sūnų, kurį be proto myliu. Ir aiškiai sapne girdėjau kaip sūnelį vadinu Benu, nors šiam vardui neturiu jokių sentimentų ar asociacijų. Taigi, kai tik su vyru pasisuko kalba apie vaikus, iš karto pasakiau, kad jei bus sūnus – bus Benas.

Po kelių metų, kai pradėjome galvoti apie vaikus, vyras pasakė, kad sugalvojo vardą mergaitei – Saulė. Saulė Simanavičiūtė. Man iš karto labai patiko ir nutarėm, kad jei gims berniukas – bus Benas, jei mergaitė – Saulė.

Kai pastojau ir sužinojome, kad laukiuosi trynukų (nors dar nežinojome lyčių), supratom, kad mums trūksta vieno vardo. Su berniuko vardu buvo labai paprasta – Vytautas, nes mano vyras Vytautas ir mano vyro tėtis Vytautas, tad trečias Vytukas šeimoje privalo būti. Antrą mergaitės vardą prašiau, kad išrinktų vyras, nes man atrodo labai gražu, kad savo mažosioms princesėms vardus būtų išrinkęs tėtis. Rinko vyras labai atsakingai, perskaitė turbūt visus įmanomus vardus ir išsirinko kelis, jam labiausiai patinkančius.

Kartu peržiūrėjome reikšmes ir Amelija („Dievo kūrinys“) – mums įstrigo labiausiai. Be to, mane labai sužavėjo pagrindinės herojės misija filme „Amelija iš Monmartro“ – pakeisti žmonių gyvenimus į gerąją pusę.

Žiūrėdama į savo vaikus, negaliu patikėti kaip jiems tinka jų vardai.

Taigi, turėjome keturis vardus ir tris kukulius. Išvados peršasi pačios – mūsų šeima kažkada sulauks Vytuko pagranduko :-)

Papasakokite savo vaikui, kodėl sugalvojote jam tokį vardą – papasakokite taip, kaip sekate pasakas prieš miegą: daug įvykių, šiek tiek dramos ir pabaigoje „gyveno ilgai ir laimingai...“.

Meilės ir kukulių šiam pasauliui,

Arūnė