Kam čia to reikia? Laimingiems.

Šis puslapis nėra skirtas visiems. Visų pirma - šio blog'o reikia man ir visom laimingom mamom bei laimingiems tėčiams.

35 savaites, t. y. visą nėštumo laikotarpį teko klausytis begalės užuojautos pareiškimų, negatyvių replikų, bei sulaukti skaudinančių klausimų iš artimų, tolimų ar visai nepažįstamų. Trynukai. Man ir mano vyrui tai skambėjo kaip auksinės žuvelės "Išpildysiu visus Tavo norus". Deja, kitiems tai skambėjo kaip nuosprendis. Bet ne jiems mes savo šeimą kuriame, o sau. Atrodo, kad galėčiau sau tą džiaugsmą ir pasilikti, bet jaučiu didelę vidinę jėgą auklėti visuomenę, kad vaikai - nesvarbu ar planuoti, ar neplanuoti - visi turi būti laukiami su didžiule meile.

Vaikas visada gali išmokyti suaugusį trijų dalykų: džiaugtis be jokios priežasties, visuomet būti kuo nors užsiėmusiu ir iš visų jėgų reikalauti to, ko trokšti.

Žmonės, kurie nemoka auginti vaikų, savo visa bloga patirtimi dažnai nuodija pagausėjimo laukiančias šeimas. Ne tik aš, bet tūkstančiai moterų yra girdėję: „Ojėj, tai naktį jau niekada nebemiegosit“, „Ir vėl mergaitė bus? Ne berniukas? Kaip gaila.“, „Pametinukai? Oho, kaip bus sunku“, „Trynukai? Jūs net neįsivaizduojat, kokie nepakeliami sukumai Jūsų laukia“, „Tu laukiesi? Tai karjerai jau „šakės“. Kaip sako mano sesė „Pavydas – baisus dalykas“. Gyvenimo nuskriausti žmonės dažnai bando paskui save traukti ir kitus, bet savo tekstais ir pozityvu noriu padėti visiems visada matyti teigiamą šio nuostabaus gyvenimo pusę.

Nežadu „saldinti“ savo tekstų. Viskas bus taip, kaip ir yra: tikra, pozityvu ir su didele laime bei šypsena!

Meilės ir kukulių šiam pasauliui,

Arūnė