Daugiau nei vienas - Luknė, Gustė ir Urtė

Erika su vyru jau ne vienerius metus gyvena Airijoje (čia atvyko dar neturėdami vaikų). Jų pažintis prasidėjo dar mokykloje, o neužilgo jau švęs 15-ąsias savo draugystės metines, iš kurių 6 metai - santuokoje.

Kaip reagavote, kai sužinojote, kad laukiatės trynukų?

Dabar, atsukus laiką atgal ir prisiminus, galiu pasakyti, kad į žinią, jog laukiamės trynukų, reagavau labai ramiai ir buvau visiškoj euforijoj. Na, o vyras nepatikėjo gydytojos žodžiais, kai echoskopo metu parodė 3 namučius ir pasakė, kad turėsime trynukus :-)

Koks buvo Jūsų nėštumas?

Nėštumas nebuvo sunkus. Be didelio nuovargio, jokių kitų simptomų nejaučiau: manęs nepykino, nevėmiau, jaučiausi geriau. Pilvelis augo nepastebimai, atrodo ne savaitėmis jis didėjo, o dienomis :-) Vėliau man nustatė gestacinį diabetą. Apie 29 savaitę subrandino plaučiukus. Na, o dar vėliau- paguldė į ligoninę, nes viena iš dukryčių nustojo augusi. Ligoninėje dar 9 dienas pavyko jas paauginti, o po to labai netikėtai ir greitai- extra CP, nes laukti ir delsti daugiau nebebuvo galima. Mergaitės gimė 31 sav. 1 d. (visada taip sakau, nes mums kiekviena papildomai išnešiota diena reiškė labai daug).

Kaip reaguoja nepažįstami Jus pamatę su trynukėmis?

Dėmesio visada sulaukiame. Nepaprastai daug jo turėjome, kai vaikai buvo dar maži. Niekada nebuvo taip, kad išėjus su vežimėliu į gatvę likdavai nepastebėta. Gyvename ne Lietuvoje, čia daugiau tolerancijos. Žmonės šypsojosi, žinoma, stebėdavosi, džiaugdavosi ir linkėdavo didžiausios sėkmės. Bet visada prieidavo pakalbinti. Ir tik grįžus į Lietuvą, sulaukdavome užuojautos ir įvairių replikų, kokie mes vargšeliai. Dabar mergaitėms 5 metai, tad dėmesio mažiau, nors jo niekada netrūksta. Daug kam sunku patikėti, kad čia trynukės, tad dažniausiai galvoja, jog auginame pametinukes (dar ir dėl panašumų, nes 2 mergaitės labai panašios, tad jas laiko dvynėmis, o šalia esančią- jaunesne arba vyresne jų sesute).

Kas Jums padeda auginti mažylius?

Vaikus auginame dviese su vyru. Kai po ilgo laiko, praleisto ligoninėje, jas parsivežėme namo - į pagalbą iš Lietuvos atskubėjo mano bei vyro mamos, tad keletą savaičių turėjome didelę pagalbą. O vėliau jau žinoma tik patys.

Kas buvo sunkiau/lengviau su trynukais nei Jūs įsivaizdavote?

Kai laukiausi, buvau labai optimistiškai nusiteikusi, kad aš viena sugebėsiu viską padaryti. Žinojau, kad nebus lengva, bet, kad taip sunku – neįsivaizdavau. Gimus vaikams, man sunku buvo ir fiziškai, ir psichologiškai. Nes vyras dirbo (nors ir ne pilnas dienas), bet vienai su 3 kūdikiais likti namuose buvo šioks toks iššūkis. Mergaitės nebuvo iš ramiųjų, o nuskriausti nesinorėjo nei vienos, tad ir dėmesį stengiausi rodyti visoms vienodai, bet rankas, mes mamos, turime deja tik dvi :-) Negalėjau dažnai imti ant rankų, nes pykdavo kitos, o visų trijų vienu metu nepasinešiosi. Tekdavo ieškoti alternatyvų.

Lengviau yra dabar, kai jos jau paaugusios, ir kaskart darosi vis savarankiškesnės. Net ir mažesės būdamos, tarkim ~3 metų žaisdavo visos kartu, kaip komanda. Ir aš jau turėdavau daugiau laisvų minučių. Na, pavyzdžiui, auginant 1 vaiką, jam turbūt labai nuobodu, kol mamytė pietums verda sriubytę, ką veikti vienam? O trynukai tuo metu jau gali ir nenuobodžiauti :-)

Trys reikalingiausi daiktai auginant trynukus.

Reikalingiausi daiktai mums buvo gultukai/vibro kedutės (nr.1!!), be jų nebūčiau išsivertusi (bent jau kol būdavau viena su jomis namie tai tikrai!). Kai paklausiau vyro, kokie gi tie 3 reikalingiausi daiktai, auginant trynukus, jis nedvejodamas atsakė: trynukų vežimas, didelis automobilis ir TRYS RANKOS!!!! :D

Trys nereikalingiausi daiktai auginant trynukus.

Ilgai galvojau, kokie tie 3 nereikalingiausi daiktai, auginant trynukus. Bet išskirti galėčiau tik vieną – nešyklę. Mes ją turėjome, bet visiškai nenaudojome. Na, kaip man ramia širdimi nešiotis joje vieną vaiką ir tuo pačiu žiūrėti į kitus du, graudžiomis akytėmis žiūrinčius ir taip pat pas mamą ant rankų norinčius?

Kokia Jūsų įprasta diena?

Mūsų rytas prasideda anksti, keliamės į mokyklą (nors tie rytai visada būdavo labai ankstyvi, ir kai eidavo į darželį, ir kai buvo kūdikiai taip pat, o ypač savaitgaliais :D ). Iš esmės diena įprasta, kaip ir visų: namų ruoša, pamokos, namų darbai, pramogos, žaidimai, poilsis...

Kur esate buvę su mažyliais (kiti miestai, šalys, vieši renginiai, šventės ar pan.)?

Kai mergaitėms buvo 1,4m., vykome į Lietuvą automobiliu, pirmą kartą. Kelionė buvo ilga, bet praėjo ji puikiai, pravažiuodami aplankėme keletą šalių. Taip pat keliavome Lenkijoje.

Kiek vidutiniškai laiko trunka susiruošti su kukuliais?

Kadangi jos jau savarankiškos, tai kažkur susiruošti neužtrunkame ilgai. Bet kol buvo kūdikiai, reikdavo tikrai nemažai laiko. Pabandykite įsivaizduoti, su vienu vaiku susiruošti kažkiek užtrunka. O čia trys! Dauginkime viską iš trijų :-)

Pati linksmiausia/laimingiausia akimirka nuo vaikų gimimo?

Visos akimirkos labai gražios ir prasmingos. Ir kiekviena, savu laiku, teikė didelį džiaugsmą. Pirmiausia, kai gimė vaikai, nes aš jau tapau Mama. Vėliau- didelis džiaugsmas, kai pagaliau, po ilgo laiko, galėjome visi, kaip šeima, grižti namo. O toliau visi kiti dalykai- vaikų šypsenos, prisilietimai, apkabinimai, pirmi žingsniai, žodžiai...

Pati liūdniausia/sunkiausia akimirka nuo vaikų gimimo?

Sunkiausias laikas buvo tas, kurį teko praleisti ligoninėje. O pati sunkiausia akimirka – kai vos 2 dienų dukrą išvežė į kitos ligoninės reanimaciją, esančią už 200 km. Gydytojai davė 50% , kad ji sugrįš gyva sveika.

Koks buvo Jūsų vežimėlis?

Vežimėlius turėjome įvairius. Iš pradžių traukinuką, po to dvivietį ir vienvietį ir galiausiai Baby Jogger Q-series trynukų vežimą.

Kaip Jūs, mama, atsipalaiduojate nuo dienos/savaitės rutinos/namų?

Kai jos buvo mažytės, didžiausias atsipalaidavimas būdavo tiesiog išeiti iš namų VIENAI, be vaikų. Ir visai nesvarbu kur, pasivaikščioti, pas draugę ar tiesiog į parduotuvę. Kai tapo savarankiškesnės ir galėjo pažaisti vienos (po kelerių metų), atradau save kūryboje (gaminu įv.plaukų aksesuarus, vyrukams siuvu peteliškes, taip pat silikoninius čiulptukų laikiklius, mamos karolius ir dar daug visko).

Prisipažinsiu, ėmiausi šios veiklos, kad neišprotėčiau, būdama toje rutinoje.

Jei sutiktumėte trynukų besilaukiančią moterį - ką jai patartumėte

Jei sutikčiau trynukų besilaukiančią moterį... Patarimas būtų - kuo mažiau streso, daugiau ilsėtis ir neskaityti jokių blogybių, susijusių su nėštumu (visi mes žinome, kad daugiavaisis nėštumas yra labai rizikingas, bet aš asmeniškai neskaičiau jokių negatyvių straipsnių ir galimų rizikų, stengiausi išlikti pozityvi ir tikėjau, kad viskas bus labai gerai! :-)

Erikos ir jos nuostabios šeimos gyvenimą galite sekti Instagram'e - erika_grazuliene.